BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Balandis 2017 archyvas

kai blogas gyvavo, privalėjau čia gyvuoti ir aš. Šiokia tokia, visai menka, grafomaniška silpnybė vis priversdavo apsilankyti. Ieškoti tų, kurie padėdavo čia protą. O vėliau ir ne tik jį.
Nors bandžiau įrodyt, jog tai tik silpnas pomėgis,
tiesa ta,
kad
blogas visada buvo maža skiautelė, kurioje drįsau užslėpt žmonių kiaulystes, kurios sugebėjo išplėšt man širdį naxui.
Ir net čia- buvo taip baisu, jog slėpiau nuoskaudas po dideliu pykčio šydu.  Bet už viso to, buvo begalinis nepasitikėjimas net nepažįstamais,
ak,

viską vyniojau į ilgiausias drobes, plėšiau ir karpiau, ir tik tada viskas nuguldavo į visiems prieinamą minčių pavidalą. Juodai saldžios gyvenimo nuotrupos buvo niekam nesuprantamos, tačiau prisipažinsiu, susimąsčiau kartą, ar kuris iš mano skaitytojų panoro išgirsti, ką šnabždėjau.. dabar galiu padėkoti keletui ištikimųjų.

Mano dienoraščiui jau penkeri.. Keista atsisukti atgal ir pamatyti visą kelią, su kartais daug, kartais mažai, juodos spalvos.
Kiek žmonių sutikau ir paleidau, vyno ir jegario išgėriau
kiek pokalbių turėjau su tokiais pat vienišais, kokia buvau pati aš. O dabar jie veda (!) Who would have thought, kad taip nutiks žmonėms, kurie sakė, jog gers vieniši iki grabo lentos..

ha,

Viskas puiku. Jiems.
Ir man
Ir ar kada būčiau apie save taip pagalvojus?
ha

Rodyk draugams

Comments Komentavo 5 »